viaukš

viáukš interj. NdŽ, viaũkš NdŽ 1. NdŽ žr. viaukšt 1: Teip tas šuniukas gražiai loja: viáukš viáukš Kal. Viaukš viaukš viaukš – parvažiuoja matušės dukrelė Kos99. 2. žr. viaukšt 4: Viaukš, ir užtraukė dvasią (užėmė kvapą), kaip davė par lielišą J.

◊ nė̃ viáukš visai nieko, nė žodžio (nesakyti): Teip aš aną užrokavau, ka ans nė̃ viáukš KlvrŽ. Gyvenkiat kaip žmonys – nė̃ viáukš nesakysu Krš.